priebadis

príebadis sm. (1) 1. beveik badas: Buvo príebadis, ir buvo miltai atsiųsta pas seniūną Grv. Žiemą príebadžiu stūmėmės Dglš. 2. prk. trūkumas, stoka: Priebady ir tokie [drabužiai] bus geri Kp.